Tobula sėkmės formulė (kaip aš tapau sėkmingas)

Niekuo neypatingą vakarą, žiūrėdamas mėgstamiausią serialą, išgirdau durų skambutį. Atidariau. Prieš save išvydau prabangų blizgantį kostiumą ir tik po to jį dėvintį vyrą. Jis paklausė: „Gal norite sudalyvauti milijonierių VIP vakarėlyje?” Pasiūlymas buvo tikrai neįprastas. „Taip!” - atsakiau.

Čia, įspūdingame vakarėlyje, prie manęs prikibo keletas turtuolių. Vienas iš jų ypač manimi susidomėjo - toks ryžas - pats paprašė mano vizitinės kortelės.

Kitą dieną, 11 val. ryto, mane pažadino šaižus telefono skambutis… Nepakėliau, juk buvo LABAI ANKSTI... Antrasis atominis telefono sprogimas nužudė paskutinę viltį saldžiai išsimiegoti. Pakėlęs išgirdau vakarykščio ryžo įkyruolio balsą. „Sveikas, Alex’ai, sukūriau naują verslo idėją! Gal nori tapti naujos įmonės direktoriumi? - sušuko ir pridūrė, - paštu jau išsiunčiau raudoną voką su sutartimi”.

Žinau, kad tau, mielas skaitytojau, sunku patikėti tuo, ką girdi, bet paskaityk šią istoriją iki pabaigos ir tikrai viską suprasi, jeigu tik būsi toks dėmesingas, koks aš turėjau būti prieš sudarydamas sandėrį... Dvejojau, ar pasirašyti šią sutartį, nes po savaitės turėjo prasidėti krepšinio rungtynių sezonas, žinojau, kad būdamas vadovu, negalėčiau sau leisti tiek pramogų, kiek anksčiau, todėl paprieštaravau. Bet ryžas pasakė, kad aš galėsiu mėgautis čempionatu, o jis viską padarys pats ir vis tiek privertė pasirašyti sutartį, pasiūlydamas ne 75, o 85% pelno. „Liuks” - pasakiau.

Prasidėjo darbai. Naktimis ryžas plušėjo biure - subūrė žmonių komandą. Aš, žinoma, jam dėl to pritariau. Jis buvo tikras šaunuolis, dirbo taip nuoširdžiai, kad net pražilo. Nuliūdau… juk daugiau negalėjau jo vadinti „ryžu”... Bet svarbu ne tai. Svarbu tai, kad visai netrukus pražilęs „prasuko reikalą” ir mano sąskaitoje atsirado pinigų = nusipirkau kabrioletą! Važiuojant Laisvės alėja, elitinės, ypač ištikimos ir suprantančios tikrąją vertę merginos lyg žuvys pradėjo pačios šokti į jį! Žinai, kai perki kabrioletą, gauni bonusą: į galvą pirkėjui įsiuva James Bondo bajerius + 48 pilkus smegenų atspalvius + Alex Monaco žavesį + amžinai besitęsiančią laimę!!! Jeeeeooohhhhhooooooo, pinigai išsprendžia visas problemas!!!

Kiekviena savo kūno ląstele jaučiu, brangusis skaitytojau, kad nuo pat pirmų straipsnio akordų supratai, kad ši sėkmės istorija be konkurencijos patektų į fantastikos kategoriją, tačiau ji atitinka masių įsivaizdavimą, kaip kiti pasiekia laimę: jie su kažkuo susipažino / permiegojo / apgavo / užsidirbo daugiau pinigų / jiems pasisekė labiau… Rezultatas: Žmonės vis dar nėra laimingi, juk vis dar vadovaujasi surūdijusia, visuomenės išreklamuota laimės formule! Štai kaip ši formulė atrodo:

Sėkmė santykiuose + sėkmė darbe ir kitose gyvenimo sferose + sėkmė + sėkmė + sėkmė = LAIMĖ

Bet mano formulė buvo kitokia:

↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓↓
Troškimas pasikeisti + tona investuoto laiko…
↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑↑

Faktas: gyvenime visko pasiekiau pats… Nuo nulio. Daugiau nei du metus dirbau Anglijoje, kad uždirbčiau naujam verslui… Logotipą savo įmonei ir interneto svetainei taip pat sukūriau pats… Užtrukau virš penkerių metų, kad gaučiau pirmą gerą klientą iš užsienio. Kartą gavau el. laišką iš Monako. Taip gavau projektą… Taip apsigyvenau Monake… Apie savo kelionę papasakojau savo knygose, todėl siūlau pasidomėti mano bestseleriais: „Sielos drabužiai” (biografinis romanas apie finansiškai ir emociškai turtingus žmones) ir „Laimingi šunsnukiai“(motyvacinė knyga apie kokybišką gyvenimą).

Kartais manęs klausia: ar aš pats esu Laimingas šunsnukis. Tegul tai sprendžia patys žmonės. O jeigu tu,skaitytojau, kada nors paklausi manęs šio klausimo, atsakysiu tau: Gali vadinti mane šunsnukiu, juk man pavyko parodyti vidurinį pirštą standartiniam mąstymui. Taip, buvau superplevėsa, bet man pavyko pasikeisti! O dabar leidžiu sau daugiau už kitus, esu becukris + visada pasiekiu tai, ko užsigeidžiu. Nebijau sakyti, ką galvoju.

Beje, nepamiršk dažniau užsukti pas mane į svečius