TAU NESISEKS – jeigu neperskaitysi šio straipsnio

Galiu lažintis iš milijono, kiekvienas lietuvis girdėjo posakį „easy come, easy go“. Lietuviškai: „lengvai ateina, lengvai išeina“, BET… Mažai kas supranta, ką reiškia šis posakis ir koks jis svarbus tavo gyvenimui, brangus skaitytojau. Bet tuoj viską suprasi.

Pradėkime!

Nuo…

Smėlio pilies…

Ar vaikystėje tu bandei pastatyti pilį iš smėlio? Buvo smagu. Bet pilis greitai sugriuvo. Ryte pilies jau nebuvo. Nes pilis buvo pastatyta iš smėlio ir greitai. Žmonės panašiai lipdo verslus iš Š***. Pastumdo šian, pastumdo ten… ir laukia sėkmės, ir solidaus pelno… O jeigu nesiseka, skundžiasi: „Man nepavyko.“ Bet viskas, kas pastatoma lengvai, – greitai sugriūna. Būtent todėl sakoma „easy come, easy go“… Panašiai žmonės kuriasi santykius – KLIJOJA juos iš kelių elementų (susižavėjimo, trijų pasimatymų ir trijų rožių)… O po to verkia, nes santykiai subyrėjo… Bet viskas, kas sekasi per lengvai, yra trapu ir nepatikima.

Pavyzdžiui, Oksana Pikul ir Dirkstys.

Šie gražuoliai suėjo vos per parą. Pasifilmavo. Pasidraskė kaip triušiukai, o po to susipyko. O po to kaltino vienas kitą, taip lyg iš tokių „santykių“ galima buvo kažko tikėtis. Neišdegs!

Tiesa ta, kad jeigu viskas prasidės žaibiškai, jeigu atsiras aistra be pagrindo, o tu šoksi į lovą jau pirmą vakarą, tada užteks menkiausios kibirkšties, ir jūsų pažintis subyrės nė neprasidėjusi.. Bet kai yra sunku, kai santykiai kuriami pamažu, situacija kitokia. Žmonės susitikinėja, kalbasi, pažįsta vienas kitą, pradeda pasitikėti. Tik vėliau atsiranda pirmas TIKRAS bučinys, artumas, bendri planai.

Santykiai bręsta.

Kuo daugiau laiko ir pastangų abu žmonės į juos įdeda, tuo daugiau atsiranda dalykų, kurie juos suartina ir sustiprina santykius

O gal???? O gal…

Įsivaizduokite, Petras laimi milijoną eurų. Jis tų pinigų neuždirbo, nekūrė verslo dešimt metų, netaupė ir neinvestavo. Vieną dieną tiesiog – milijonas sąskaitoje. Kas gali nutikti? NIEKO GERO. Petras pradės taškyti pinigus. Nusipirks brangų automobilį, investuos į kriptovaliutą. Susiras draugelių, kurie pabėgs, kai pinigų nebeliks. Nes draugeliai, kuriuos gavai lengvai, pabėgs irgi lengvai. Nes kuo lengviau kažką gausi, tuo greičiau prarasi.

Beje, buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kas atsitiko su tais, kas laimėjo pirkdami loterijos bilietus. Beveik visi patyrė nesėkmę. Jeigu jie būtų uždirbę per praktiką, tuomet saugotų pinigus. Kaip savo akis. Bet tik tuo atveju, jeigu žinotų, kaip sunkiai juos uždirbo. Nes kas ateina sunkiai – išeina sunkiai.

O gal klystu?

Aš niekada neklystu, BET… Patikrinkim!

Įsivaizduok, kad tu pradedi naują verslą. Paspaudei du mygtukus ir su DI sukūrei verslą… Po mėnesio uždirbai kelis milijonus. Jeigu verslą galima labai lengvai klonuoti su AI, vadinasi, konkurentas taip pat gali akimirksniu padaryti kažką laaaaaaabai panašaus.

Jeigu tau buvo laaaaaaaabai lengva įeiti į rinką, tikėtina, kad ir kitam bus lengva. Nes ten yra mažiau pasipriešinimo. Easy come, easy go. Todėl stipriam verslui reikia pamatų. Reikia reputacijos. Reikia patirties. Reikia procesų. Reikia komandos. Reikia suvokti / perprasti rinką. Reikia daugybę kartų suklysti, ištaisyti klaidas ir išmokti tai, ko konkurentas negali nukopijuoti per vieną vakarą su DI.

O taip, aš savo verslą kūriau daugybę metų. Ne per mėnesį. Buvo daug darbo, bandymų, klaidų ir patirties. Man reikėjo mažiausiai 3 metų, kad gaučiau pirmą normalų klientą… Galiausiai iš manęs tą verslą nupirko už didelę sumą. Jeigu būčiau jį sukūręs per mėnesį ir jis neturėtų nei istorijos, nei patikrintų procesų, nei stiprių pamatų, vargu ar kažkas būtų norėjęs už jį mokėti didelius pinigus.

Ir čia slypi viena iš didžiausių mūsų laikų problemų.

Žmonės nori visko per greitai.

Greitai uždirbti.

Greitai sukurti verslą.

Greitai tapti žinomais.

Greitai praturtėti.

Greitai pasiekti sėkmę.

O JEIGU NEPAVYKSTA, JIE PRADEDA LIŪDĖTI… Bet kokiu galu liūdėti, kai bandoma viską gauti greitai??? Taip pasaulis neveikia ir taškas… Riebus taškas… NES BŪTENT NORAS PASIEKTI VISKO LENGVAI IR TAMPA SILPNIAUSIA VIETA. SUPRANTI? Ar ne?

Todėl imperiją (arba pilį) reikėtų statyti ne iš smėlio, o iš akmenų, plieno… sunkiai… ilgai… kad net buldozeriai nenuneštų… Kalbu apie šaknų įleidimą į pasaulį vertikaliai ir horizontaliai.

Nes…

Greitai išdygęs daigas gali sužaliuoti per savaitę, bet pirmos šalnos – ir jo nebėra. O ąžuolas, kuris dešimtmečiais leidžia šaknis, stovės ir per audras.

Prisiminkime Didžiąją Gizos piramidę.

Kaip ji tapo pasaulio stebuklu?

Kartą faraonas Chufu (Cheopsas) sumąstė idėją: „Noriu išlikti istorijoje, todėl negaliu daryti to, kas lengva. Geriau sugalvosiu kažką, ko neįmanoma padaryti… Mhm…. Gal liepsiu pavaldiniams pastatyti didžiausią piramidę pasaulyje. Nežinau kaip. Bet. Tai turi būti labai sunku, nes jeigu bus lengva, kiti galės pasistatyti didesnę piramidę! Todėl reikia padaryti kažką tokio, ką statyti reikėtų 10 metų… Nors ne, 20 metų geriau… 50? 100? Kuo ilgiau ir kuo sunkiau, tuo geriau!“

Faraono idėja buvo ne geneali. Jokio genialumo. Idėja buvo paprasta ir banali ir rėmėsi fizikos dėsniais, kurie tobulai dera su pasisakymu „Lengvai pastatysi – lengvai sugrius“ arba „Sunkiai pastatysi – sunkiai sugrius“. Bet čia kalbama apie pastatus, o jeigu perkelti tai į gyvenimą ir verslą, tuomet gautume visiems žinomą „easy come, easy go“.

Kaip tau šios mintys?

Tai veikia visur ir visada.

Madonna statė imperiją 40 metų, todėl ji vis dar ją turi, ir nesvarbu, kad pridaro nesąmonių.

Maiklas Džeksonas, kaip ir Elvis, statė imperiją daugybę metų, todėl ji gyvuoja ir po mirties.

Fredis Merkuris irgi tarp jų. Tik dar kiečiau, nes jis turi kūrinį, kuriame dainavo „easy come, easy go“.

O dėl tavo gimtinės…

Selas irgi statė savo imperiją ilgiau nei 20 metų. Jis nesiėmė standartinių sprendimų. Jis pasirinko sudėtingumą. Negirdėtą soundą. Pažįstu prodiuserį, kuris jam kepė hitus. Jis skundėsi, kad daugiau nebedirbs su Selu, nes šis jam kruša protą ir reikalauja daugiau nei bet kas kitas. Reiklus bičas. Nes Selas turi kiaušus – ir norą dirbti. Jis žino, kad tam, jog muzika suskambėtų, reikia dirbti sunkiau nei bet kam kitam. Nes geriausiais tampa tik tie, kurie įdeda daugiausia darbo ir perdaro viską N kartų, kol išgauna deimantą. Antrą deimantą. Trečią deimantą. Dešimtą hitą.

Ir…

Dar…

O tu, gerbiamas skaitytojau, nori sukurti stiprų verslą ir santykius per 3 metus??? Eini prieš gamtą???

Aš ilgai stebėjau tave, žmogau. Kartais tu labai jau eini prieš gamtą – prieš posakį „easy come, easy go“.

ESU įsitikinęs, kažkas pasakys: „Alex, aš suprantu, ką sakai, tikrai nenoriu visko greitai, aš noriu sunkiai. Dirbsiu 3 metus, kad pasiekčiau, ko noriu.“

Bet 3 metai yra labai mažai…

Tai ne viskas.

(…) nerkime giliau.

Ar girdėjai apie antrą termodinaminį dėsnį, kurį išplėtojo Rudolfas Klauzijus? Jo esmė: tvarkai sukurti reikia energijos, o suirti pastangų nereikia…

Peršasi mintis, kad viskas, ką sukursi, pareikalaus ne mažiau energijos, kad tai išlaikytum.

Todėl kietas verslininkas (Rytis iš Sabelijos Prekyba) atskėlė man išmintį: „Aš ilgai kūriau savo verslą. Labai ilgai siekiau augimo, bet dabar daugiausia energijos atiduodu tam, kad verslas išliktų. Nes konkurentai ir hakeriai pastoviai bando man priš***.“

Panašiai vyks, kai sukursi santykius. Santykių išlaikymas pareikalaus ne mažiau pastangų nei santykių sukūrimas. Verslo išlaikymas pareikalaus ne mažiau pastangų nei verslo sukūrimas.

Tai susiję su viskuo, ką matai, ką girdi, ką lieti…

Nes tokie yra gamtos dėsniai. Todėl neverta liūdėti dėl to, kas sugriuvo. Tu tiesiog neskyrei laiko, kad tai išlaikytum.

Supranti, apie ką aš?

Todėl neliūdėk, kai kažkas sugrius arba nepasiseks. Visada prisimink, ką papasakojau tau šiame straipsnyje. Po 1 mėnesio sugrįžk į šį straipsnį ir vėl perskaityk. Nes tai geriausias straipsnis apie tavo gyvenimą.

Suprask, aš atskleidžiau tau savo sėkmės paslaptį.

Apnuoginau – padėjau savo širdį ant stalo.

Ilgai rašiau šį straipsnį.

Ne dieną, ne dvi.

Ne tris…

Tu skrolinai, o aš rašiau.

Tu mąstei, o aš dariau.

Dėliojau žodžius ilgai ir nuobodžiai… Varvinau akis ilgai, todėl jis išliks tavyje ilgam. Negalėsi pašalinti mano minčių iš galvos. Pasakosi apie tai savo vaikams, nes įdėjau daugiau darbo nei bet kas kitas. Aš investavau į šį straipsnį daugiau laiko nei tu į bet kurį savo straipsnį. Suprask, aš nesu genijus, tiesiog aš dirbu daugiau ir sunkiau. Aš viską darau ilgai, bet tuo pačiu greitai. Tiesiog daug kartų perrašiau šį straipsnį iš naujo. O po to tryniau ir vėl rašiau. Tryniau ir vėl rašiau. Tryniau ir vėl rašiau. Rankos skauda, o širdis džiaugiasi, nes didžiuojuosi tuo, kad nesu tinginys.

Prieš mėnesį, kai buvau įpusėjęs šį straipsnį, aš pasakiau sau: „Alex, tu taip ilgai rašai šį straipsnį. Gal esi kvailis? Bet… kuo daugiau tu šlifuosi straipsnį, tuo daugiau naudos gaus skaitytojas. Nes skaitytojas ne debilas. Jis jaučia, kiek širdies įdėjau. Ne vieną gramą – visus 350! Tiek, kiek sveria širdis!

Ec…

Jeigu tik žinotum, kaip ilgai kūriau straipsnio pabaigą.

Bet jau sukūriau, todėl tuoj gausi paskutinius mano žodžius, skirtus tau.

Štai ką noriu tau dar pasakyti iš visos širdies:

Jeigu kuri verslą – kurk tokį, kurį konkurentui būtų sunku nukopijuoti.

Jeigu kuri santykius – duok laiko subręsti.

Jeigu kuri savo vardą – statyk reputaciją metų metais, o ne ieškok vienos dienos populiarumo. O jeigu nori išpopuliarėti per dieną, tuomet apvok banką be kaukės. Bet tave gerbs tik kalėjimo bičiuliai…

O taip, didžiausi ir stabiliausi dalykai gyvenime retai pastatomi per vieną dieną.

Nes… Lengvai ateina – lengvai išeina.

Todėl neklausk savęs:

„Kaip tai gauti greičiau?“

… daug svarbesnis klausimas yra:

„Kaip sukurti taip, kad išliktų?“

Pritari?

Ar tikrai perskaitei kiekvieną žodį šiame straipsnyje? Atsakyk nuoširdžiai! O taip, būk nuoširdi(-us) bent kartą gyvenime!

Nes jeigu tu iš tiesų suvokei šį rankraštį, tuomet greitai susitiksime ten, kur lankosi žmonės, kurie pasirinko sudėtingai ir ilgai! Amen X10!